Pramonė 4.0 yra vienas pagrindinių įrankių, padedančių tobulinti gamybos technologijas. Būtent dėl to „Continental“ siekia įdiegti Pramonės 4.0 technologijas automobilių gamybos sektoriuje siekdami kokybės, ekonomiškumo, našumo, efektyvumo ir, galiausiai, tobulėjančio tvarumo. Shayan Ali savo pranešime atskleis „Continental Lietuva“ kelionę Pramonės 4.0 link, pasidalins savo įžvalgomis bei atskleis ateities planus. Shayan Ali, Continental Lietuva generalinis direktorius, turi įspūdingą 25-erių metų patirtį kompanijoje. 2017 m. Shayan atvyko iš Continental padalinio Čikagoje į Lietuvą įkurti Continental plyno lauko gamyklą. Shayan ne kartą buvo įvertintas dėl jo atsidavimo Lietuvos augimui ir sėkmei bei 2022 metais pelnė Globalios Lietuvos Lyderių apdovanojimą už indėlį į šalies investicijas. Jis nuolat skatina naujoves ir kartu su Continental komanda Lietuvoje siekia inovacijų šalies automobilių sektoriuje.  

SAP Digital Manufacturing sprendimas – tai gamybos vykdymo sistema (MES), kuri padeda vykdyti tvarias, rizikos veiksniams atsparias gamybos operacijas, taikant efektyviai išteklius naudojančią Pramonės 4.0 koncepciją. Pristatysime SAP gamybos operacijų strateginę kryptį ir tai, kaip gamyklų ir įrangos integracija įmonėje lemia pramonės gamybos operacijų judrumo, atsparumo ir našumo pokyčius.

Gunther Koschnick yra Vokietijos elektronikos ir skaitmeninės pramonės asociacijos ZVEI generalinis direktorius ir vadovauja ZVEI pramonės skyriui. Jam vadovaujant asociacijoje buvo pradėtos plėtoti Pramonės 4.0 ir Gamybos-X temos, įsteigtos tarptautinės organizacijos: 5G aljansas susijusioms pramonės šakoms (5GACIA), Pramonės skaitmeninių dvynių asociacija (IDTA) ir Open Direct Current aljansas (ODCA). Gunther Koschnick studijavo elektros inžineriją Giessene ir Prestone (Jungtinė Karalystė). Prieš prisijungdamas prie ZVEI 2012 m., jis dirbo ABB pardavimų ir produktų vadovu.

Lektorius Mindaugas Steponavičius – praktikas, gamybos valdymo ir optimizavimo sferoje dirbantis nuo 2007 m. Mindaugas Steponavičius kartu su jo valdomomis įmonėmis betarpiškai įsitraukęs į naujausių technologinių pokyčių pramonėje bangą. Pastarųjų metų darbas partnerystėje su pasaulyje lyderiaujančiomis industrinėmis kompanijomis, tokiomis kaip Koch Industries (JAV), CF Industries (JAV), Nutrien (JAV), OCI (Nyderlandai), SABIC (Saudo Arabija), Grupa Azoty (Lenkija) ir kt., suteikė galimybę tiesiogiai dalyvauti ir iš labai arti pamatyti vykstančias pasaulinės pramonės transformacijas. Sudaryta išskirtinė bendradarbiavimo sutartis su azoto pramonės technologijų kūrimo ir licencijavimo pasauliniu lyderiu Stamicarbon (Nyderlandai). Užmegzti bendradarbiavimo ryšiai su Koch Industries inovacijų centru Flint Hills Resources (JAV) ir vienu didžiausių Europoje pramonės parku Chemelot Industrial Park bei inovacijų slėniu Brightlands Chemelot Campus (Nyderlendai).

Kaip NIS2 direktyva paveiks pramonę? Phoenix Contact pavyzdys – kaip mes reaguojame į reglamentus įvairiais aspektais, pavyzdžiui, organizacijos, produktų, sprendimų, paslaugų ir gamybos srityje. Jiunn-Jer Sun yra „TÜV Rheinland Fundamentals of Cyber Security“ mokymo programos patvirtintas saugumo specialistas, turintis 18 metų patirtį pramoninių tinklų srityje.

Primož Sevčnikar yra vienas iš bendrovės Troia įkūrėjų ir generalinis direktorius jau 14 metų. Jis vadovauja visai verslo plėtrai ir veiklai, prižiūrėdamas įmonės augimą ir pelningumą. Prieš tapdamas vienu iš įmonės įkūrėjų, jis įgijo patirties dirbdamas su Maximo bendrovės projektais ir įgijo patirties reikalavimų analizės, sprendimų projektavimo, procesų planavimo, diegimo, pritaikymo ir integravimo srityse. Jam vadovaujant, Troia komanda išaugo iki beveik 40 narių ir sėkmingai įgyvendino daugiau kaip 100 projektų daugiau kaip 10 skirtingų pramonės šakų.

Kuriame pridėtinę vertę savo klientams, sujungdami interneto technologijas su savo pasaulyje pripažintais „daiktais“, t. y. savo matavimo prietaisais. Romas Razbadauskas – 20 metų pramonės automatizavimo srityje, tarptautinio darbo patirtis Festo, Endress+Hauser įmonėse, IIoT sprendimų ambasadorius ir skaimenizavimo entuziastas.

Automatizacijos projektą pradėkite galvodami apie pabaigą. EPLAN – pusiau automatizuotas kelių linijų projekto rengimas. Skaitmeninio dvynio 3D kūrimas apsaugo nuo mechaninių susidūrimų ir automatizuoja mechaninių dirbtuvių užduotis su RITTAL frezavimo centru. EPLAN laidų sekimo funkcija skaitmeniniame dvynyje sukuria laidų sąrašą, laidus galima lengvai pagaminti RITTAL laidų terminale. EPLAN Smart Wiring taupo korpuso laidų tiesimo laiką, o ePocket saugo projekto dokumentaciją saugioje debesijoje. Elektros inžinerijos automatizavimas su EPLAN. EPLAN projektų duomenų integravimas į skydų kūrimo procesą.

Automatizacijos projektą pradėkite galvodami apie pabaigą. EPLAN – pusiau automatizuotas kelių linijų projekto rengimas. Skaitmeninio dvynio 3D kūrimas apsaugo nuo mechaninių susidūrimų ir automatizuoja mechaninių dirbtuvių užduotis su RITTAL frezavimo centru. EPLAN laidų sekimo funkcija skaitmeniniame dvynyje sukuria laidų sąrašą, laidus galima lengvai pagaminti RITTAL laidų terminale. EPLAN Smart Wiring taupo korpuso laidų tiesimo laiką, o ePocket saugo projekto dokumentaciją saugioje debesijoje. Elektros inžinerijos automatizavimas su EPLAN. EPLAN projektų duomenų integravimas į skydų kūrimo procesą.

Šiandien gamybos įmonės susiduria su daugybe iššūkių ir spaudimo, susijusio su tvarumo ataskaitų teikimu. Parodysime, kaip ERP sistema gali apskaičiuoti gaminamų produktų CO2 pėdsaką ir įvertinti įmonės išmetamų teršalų kiekį. Johanas Holmstenas – 25 metų patirtis gamybos pramonėje ir ERP sektoriuje.

Pranešime kalbama apie tai, kaip suteikti verslui ir jo dalyviams virtualią aplinką, kurioje būtų galima bendradarbiauti ir įsivaizduoti tvarias inovacijas. Mūsų klientai, naudodami 3DEXPERIENCE platformą, kuria realaus pasaulio virtualius dvynius, plečia inovacijų, kelio į gamybą ribas. Stéphane Lecomte 2002 m. prisijungė prie Dassault Systèmes kompanijos, kur užėmė  įvairias pareigas - nuo strategijos iki techninio pardavimo vadovo, turėdamas patirties CAD sprendimų ir bendradarbiavimo programų srityje. Daugiausia dėmesio jis skyrė verslo plėtrai ir virtualių dvynių tematikai.

Šiame pristatyme bus aptariamas Epicor CPQ (Configure Price Quote) poveikis gamybos pramonės įmonėms. Nagrinėsime, kaip Epicor CPQ optimizuoja pardavimo procesus, mažina klaidų skaičių ir pagreitina gamybos ciklus, nes leidžia tiksliai ir automatizuotai formuoti komercinius pasiūlymus ir kainas. Pranešimo klausytojai susipažins su sistemos galimybėmis tvarkyti sudėtingas produktų konfigūracijas, efektyviai valdyti kainodarą ir racionalizuoti operacijas nuo pardavimų iki gamybos. Taip pat bus pristatomi Lietuvos gamybos įmonių pavyzdžiai, parodantys didelę investicijų grąžą ir didesnę vertę klientams, įdiegus Epicor programinę įrangą gamyboje.

Pramonė 4.0 yra labai priklausoma nuo radijo dažniais (RF) grindžiamų ryšių ir navigacijos paslaugų, o artimiausioje ateityje ši priklausomybė dar labiau išaugs. Keletas pavyzdžių: 5G/6G infrastruktūra, IoT/M2M tinklai, tiekimo grandinės valdymas arba autonominis vairavimas (pagrįstas GNSS/PNT) konteinerių krautuvuose ar ateities automobiliuose. Dabartinę radijo dažnių aplinką vis dažniau pažeidžia tyčiniai ir netyčiniai trikdytojai, ypač Baltijos jūros regione ir Europos rytiniame pakraštyje. Pranešime bus parodyta, kokių atsakomųjų veiksmų reikėtų imtis siekiant apsaugoti pramoninę ir institucinę ekosistemą ateityje, ir kurios dalys gali būti išspręstos bendradarbiaujant (antžeminėms ir kosminėms) techninėms sistemoms ir suinteresuotosioms šalims (Europos ir vietos).

Pranešime bus kalbama: apie skaitmeninės ir žaliosios transformacijos sinergiją, kuri atsipirks ilgoje perspektyvoje, mūsų pramonės įmonėms užtikrins didesnį našumą ir tarptautinį konkurencingumą; apie tarptautines ir valstybės skiriamas investicijas verslui, kurios prisidės prie skaitmeninės ir žaliosios transformacijos, padės Lietuvos pramonei tapti 5.0.

Moderatorė

Welcome notes

Pranešime bus apžvelgta Lietuvos ekonominė raida per pastarąjį dešimtmetį ir platesnį laikotarpį, analizuojant pagrindinius augimo veiksnius, struktūrinius pokyčius ir konkurencingumo iššūkius. Bus aptariamos globalios ir regioninės tendencijos, darančios įtaką šalies ekonomikai, bei įvardytos pagrindinės rizikos ir galimybės ateityje. Kaip Lietuva gali išlikti konkurencinga technologinių transformacijų eroje? Kokių sprendimų reikia siekiant ilgalaikio ekonominio tvarumo? Šie ir kiti klausimai bus nagrinėjami remiantis duomenimis, analize ir įžvalgomis.

Šiame pristatyme nagrinėjamos pasaulinės dirbtinio intelekto (DI) taikymo pramonės sektoriuose tendencijos, galimybės ir iššūkiai, daugiausia dėmesio skiriant regioninei ir tarptautinei aplinkai. Nagrinėsime, kaip dirbtinis intelektas keičia gamybos, planavimo, logistikos, techninės priežiūros ir tvarumo iniciatyvas, ir kokių strateginių žingsnių turi imtis pramonės įmonės, kad sėkmingai integruotų dirbtinio intelekto technologijas į visą galutinę tiekimo grandinę, siekdamos didinti pramonės įmonių produktyvumą, atsparumą ir savarankiškumą. Bus aptartos pagrindinės priemonės, tokios kaip duomenų infrastruktūra, darbuotojų kvalifikacijos kėlimas ir tarpsektorinis bendradarbiavimas, taip pat bus aptarta, ką SAP siūlo, kad sumažintų sudėtingumą. Sesijoje bus išryškintos praktinės sritys, kuriose dirbtinis intelektas gali atnešti naudos, pradedant prognozuojama technine priežiūra ir procesų optimizavimu, baigiant autonomija priimant sprendimus tiekimo grandinės valdymo ir tvarumo srityse, ir bus pasiūlytos gairės įmonėms, siekiančioms išlikti konkurencingoms išmaniosios pramonės amžiuje.

Modeliais grįstos sistemų inžinerijos (MBSE) praktika, kurią įprastai naudojo sistemų architektai sudėtingų produktų koncepciniame etape aviacijos ir gynybos pramonėje, dabar įgauna didelį pagreitį įvairiose pramonės šakose, pvz., automobilių, infrastruktūros, sveikatos priežiūros ir taikoma per visą produktų ir paslaugų gyvavimo ciklą, nuo misijos projektavimo iki eksploatavimo ir palaikymo. MBSE tampa pagrindine galutinių procesų, apimančių architektūrą, aparatinės ir programinės įrangos integravimą iki virtualaus testavimo ir patvirtinimo, įgalinimo priemone. Elektros ir elektronikos, saugos ir kibernetinio saugumo sferų integravimas į vieningą ir nuoseklų modeliu pagrįstą metodą tampa vis svarbesnis siekiant teikti pažangesnę ir saugesnę galutinio naudotojo patirtį. Taip pat daug dėmesio sulaukia naujos technologijos, tokios kaip generatyvusis dirbtinis intelektas, panaudojantis didžiuosius kalbų modelius, ir naujos modeliavimo kalbos, pvz., SysML V2. Kaip tai paspartins MBSE praktikos pritaikymą?

Pranešimas aptars kintantį geopolitinį didžiųjų galių santykį, JAV užsienio politikos poveikį Europos saugumui ir ekonomikai, iš esamo netikrumo kylančias naujas galimybes.

Kibernetinis saugumas tapo teisės aktu, todėl gamyklų savininkai ir mašinų gamintojai nebėra laisvi rinktis. Gamybinės erdvės ir įrengimų saugumas tiesiogiai priklauso nuo jų tinklo konstrukcijos. Pranešime išgirsite apie dažniausiai pasitaikančias tinklo projektavimo klaidas, kurių reikėtų vengti, pagrindinius pramoninio saugumo standarto IEC62443 reikalavimus. Taip pat bus pateiktos gerosios praktikos rekomendacijos, aptariant tinklo segmentavimą, daugiasluoksnę apsaugą ir saugią nuotolinę prieigą.

Įžvalgos apie „Tesla“ požiūrį į tvarumą, automatizavimą ir skaitmeninę gamybos transformaciją.

Puslaidininkiniai lustai, nors ir naudojami daugumoje kasdienių elektroninių gaminių, atrodo visiems suprantami, tačiau apie juos sklando ir daug klaidingų įsitikinimų. Pakalbėkime apie Teltonikos puslaidininkių projektą ir atskleiskime egzistuojančius mitus.

Lietuva 2030 - inžinerijos šalis