Moderatorė

Welcome notes

Pranešime bus apžvelgta Lietuvos ekonominė raida per pastarąjį dešimtmetį ir platesnį laikotarpį, analizuojant pagrindinius augimo veiksnius, struktūrinius pokyčius ir konkurencingumo iššūkius. Bus aptariamos globalios ir regioninės tendencijos, darančios įtaką šalies ekonomikai, bei įvardytos pagrindinės rizikos ir galimybės ateityje. Kaip Lietuva gali išlikti konkurencinga technologinių transformacijų eroje? Kokių sprendimų reikia siekiant ilgalaikio ekonominio tvarumo? Šie ir kiti klausimai bus nagrinėjami remiantis duomenimis, analize ir įžvalgomis.

Šiame pristatyme nagrinėjamos pasaulinės dirbtinio intelekto (DI) taikymo pramonės sektoriuose tendencijos, galimybės ir iššūkiai, daugiausia dėmesio skiriant regioninei ir tarptautinei aplinkai. Nagrinėsime, kaip dirbtinis intelektas keičia gamybos, planavimo, logistikos, techninės priežiūros ir tvarumo iniciatyvas, ir kokių strateginių žingsnių turi imtis pramonės įmonės, kad sėkmingai integruotų dirbtinio intelekto technologijas į visą galutinę tiekimo grandinę, siekdamos didinti pramonės įmonių produktyvumą, atsparumą ir savarankiškumą. Bus aptartos pagrindinės priemonės, tokios kaip duomenų infrastruktūra, darbuotojų kvalifikacijos kėlimas ir tarpsektorinis bendradarbiavimas, taip pat bus aptarta, ką SAP siūlo, kad sumažintų sudėtingumą. Sesijoje bus išryškintos praktinės sritys, kuriose dirbtinis intelektas gali atnešti naudos, pradedant prognozuojama technine priežiūra ir procesų optimizavimu, baigiant autonomija priimant sprendimus tiekimo grandinės valdymo ir tvarumo srityse, ir bus pasiūlytos gairės įmonėms, siekiančioms išlikti konkurencingoms išmaniosios pramonės amžiuje.

Modeliais grįstos sistemų inžinerijos (MBSE) praktika, kurią įprastai naudojo sistemų architektai sudėtingų produktų koncepciniame etape aviacijos ir gynybos pramonėje, dabar įgauna didelį pagreitį įvairiose pramonės šakose, pvz., automobilių, infrastruktūros, sveikatos priežiūros ir taikoma per visą produktų ir paslaugų gyvavimo ciklą, nuo misijos projektavimo iki eksploatavimo ir palaikymo. MBSE tampa pagrindine galutinių procesų, apimančių architektūrą, aparatinės ir programinės įrangos integravimą iki virtualaus testavimo ir patvirtinimo, įgalinimo priemone. Elektros ir elektronikos, saugos ir kibernetinio saugumo sferų integravimas į vieningą ir nuoseklų modeliu pagrįstą metodą tampa vis svarbesnis siekiant teikti pažangesnę ir saugesnę galutinio naudotojo patirtį. Taip pat daug dėmesio sulaukia naujos technologijos, tokios kaip generatyvusis dirbtinis intelektas, panaudojantis didžiuosius kalbų modelius, ir naujos modeliavimo kalbos, pvz., SysML V2. Kaip tai paspartins MBSE praktikos pritaikymą?

Pranešimas aptars kintantį geopolitinį didžiųjų galių santykį, JAV užsienio politikos poveikį Europos saugumui ir ekonomikai, iš esamo netikrumo kylančias naujas galimybes.

Kibernetinis saugumas tapo teisės aktu, todėl gamyklų savininkai ir mašinų gamintojai nebėra laisvi rinktis. Gamybinės erdvės ir įrengimų saugumas tiesiogiai priklauso nuo jų tinklo konstrukcijos. Pranešime išgirsite apie dažniausiai pasitaikančias tinklo projektavimo klaidas, kurių reikėtų vengti, pagrindinius pramoninio saugumo standarto IEC62443 reikalavimus. Taip pat bus pateiktos gerosios praktikos rekomendacijos, aptariant tinklo segmentavimą, daugiasluoksnę apsaugą ir saugią nuotolinę prieigą.

Įžvalgos apie „Tesla“ požiūrį į tvarumą, automatizavimą ir skaitmeninę gamybos transformaciją.

Puslaidininkiniai lustai, nors ir naudojami daugumoje kasdienių elektroninių gaminių, atrodo visiems suprantami, tačiau apie juos sklando ir daug klaidingų įsitikinimų. Pakalbėkime apie Teltonikos puslaidininkių projektą ir atskleiskime egzistuojančius mitus.

Lietuva 2030 - inžinerijos šalis